- trąšis
- trąšìs sf. (4) 1. žr. 1 trąša 2: Reikia trą̃šies vežt Lz. 2. Srj, Rdm padvėsęs gyvulys, dvėsena, maita: Varna trą̃šį plėšo Sn. Čia gal kokia trąšìs yra, kad tep smirda Pns. ^ Lekia visi tęnai, kap šunes an trąšiẽs Švn. Smirda kap trąšìs Šlvn.
Dictionary of the Lithuanian Language.